Sultinga mėsa, paruošta taip, kad neišsausėtų.

Kaip paruošti mėsą, kad ji nebūtų sausa?

Sultinga mėsa – tai ne sėkmės, o technikos klausimas: temperatūros kontrolė, tinkamas paruošimas ir supratimas apie raumenų struktūros skirtumus tarp paukštienos, kiaulienos ir jautienos. Kiekviena mėsos rūšis reikalauja kitokio požiūrio. Štai trys problemiškiausi gabalai – vištienos krūtinėlė, kiaulienos nugarinė ir steikas – bei metodai, kurie užtikrina, kad jie liktų minkšti ir drėgni.

Vištienos krūtinėlė – paukštiena

Vištienos krūtinėlė turi labai mažai riebalų, todėl pirmoji klaida – ją per ilgai kepti keptuvėje arba orkaitėje. Kad mėsa išliktų sultinga, verta pradėti nuo trumpo jos storio suvienodinimo – švelnus pamušimas mėsos plaktuku užtikrina tolygų terminį apdorojimą. Kitas žingsnis – marinatas, geriausia su rūgščiu ingredientu: jogurtu, pasukomis, citrina arba ryžių actu. Rūgštis atpalaiduoja mėsos skaidulas ir padidina vandens sulaikymą.

Kepdami palaikykite vidutinę arba vidutiniškai mažą kaitrą. Krūtinėlei reikia apie 70–72°C galutinės temperatūros, todėl verta naudoti virtuvinį termometrą. Nuėmę nuo keptuvės būtinai leiskite mėsai „pailsėti“ kelias minutes – sultys tolygiai pasiskirstys ir pjaunant neišbėgs. Orkaitėje tiks kepimas po dangčiu arba rankovėje – vandens garai veikia kaip natūralus drėgmės saugotojas.

Puikus pasirinkimas paukštienos kepimui busZwieger keptuvė.

Kiaulienos nugarinė – kiauliena

Kiaulienos nugarinė taip pat yra liesa mėsa, kuri be apsaugos lengvai virsta išdžiūvusia padu. Sėkmės raktas – marinavimas arba sūrymo naudojimas: kelias valandas mirkant vandenyje su druska (ir, jei reikia, trupučiu cukraus) sultingumas gali padidėti net keliais procentais. Antras būdas – trumpai apkepinti ant didelės ugnies, kad paviršius užsivertų, o po to ilgiau, švelniai kepti žemoje temperatūroje – apie 140–150°C temperatūroje.

Kiaulienos nugarinė labai gerai tinka ruošti karščiui atspariame inde su riebalais, sultiniu ar daržovėmis. Taip susidaro garų ir riebalų aplinka, kuri saugo mėsą nuo išsausėjimo. Jei ruošiate kiaulienos nugarinės kotletus, atminkite, kad svarbiausia yra ne vien apvoliojimas džiūvėsėliuose, o ugnies kontrolė – vidutinė kaitra ir ramus kepimas leidžia mėsai viduje išlikti minkštai, o plutelei tolygiai apskrusti.

Gerlach keptuvėyra dažnas profesionalių virėjų, įskaitant kiaulienos nugarinės kotletų meistrus, pasirinkimas.

Steikas – jautiena

Jautiena paklūsta savo pačios taisyklėms. Svarbiausias veiksnys yra pradinė temperatūra – prieš kepant steikas būtinai turėtų pabūti 20–30 minučių ne šaldytuve. Šaltos skaidulos staigiai susitraukia, išleisdamos sultis. Antra taisyklė: vienas intensyvus kepimas + poilsis. Steiką kepame trumpai, ant labai stiprios ugnies, kad susidarytų Maillardo reakcija, dėl kurios susiformuoja aromatinga, karamelizuota plutelė.

Iškepimo laipsnis turi tiesioginę įtaką sultingumui. Minkščiausi bus rare ir medium rare steikai – viduje apie 52–57°C. Po kepimo steikas turi pailsėti mažiausiai 5 minutes. Per tą laiką mėsos skaidulos atsipalaiduoja, todėl visos sultys neišbėga per pirmą pjūvį. Steiko sandariai neuždenkite – garai sugadins traškią plutelę.

Jautienai, ne tik steikams,Ambition keptuvėyra vienas geresnių sprendimų.

Sultinga mėsa – tai kontrolė, ne atsitiktinumas

Kiekvieną mėsos rūšį galima paruošti tobulai, jei suprantame jos struktūrą. Vištieną ir kiaulienos nugarinę saugome nuo išsausėjimo marinatu, sūrymu ir švelnia temperatūra. Su jautiena elgiamės priešingai – trumpai, bet intensyviai, pasirūpindami tinkamu poilsiu po kepimo. Visų šių technikų bendras vardiklis yra laikas ir temperatūra. Kai juos įvaldysite, net paprasčiausia mėsa įgaus restorano kokybę – bus sultinga, aromatinga ir pilna skonio.

Remiamas straipsnis

Jums taip pat gali patikti